Lietuviškai   English  Deutsch  Русский

Artimiausi koncertai

Titulinis APIE SKRABALUS
Apie Skrabalus PDF Spausdinti El. paštas

 SKRABALAI-ritminis-melodinis lietuvių mušamasis muzikos instru-

mentas,priskiriamas IDIOFONŲ grupei,savo skambesiu ir grojimo

technika primenantis KSILOFONĄ.

 Dabartiniai ištobulinti skrabalai padaryti iš įvairaus dydžio trapecijos

formos tuščiavidurių medinių dėžučių,pritvirtintų ant skersinių prie

vertikaliai pastatyto rėmo,viršuje papuošto tradicinei architektūrai

būdingomis dviem kryžmai išpjautomis žirgų galvutėmis.Rėmas

įstatomas į dvi skyles-laikiklius,pritvirtintus prie būgno,vadinamo

,,KELMU‘‘,kuris savo išvaizda primena medžio kelmą.Jis muzikantui

suteikia galimybę koja groti ritminius piešinius.Skrabalų dėžutės

,,užgaunamos‘‘medinėmis lazdelėmis.Garsas sausas,aštrus,trumpas,

jo aukštis priklauso nuo dėžutės dydžio.Kad skambesys būtų minkš-

tesnis,muzikantai lazdelių galiukus apklijuoja oda,minkšta guma arba

apvynioja virve.Ilgesnės vertės natos grojamos TREMOLO (greitas

vieno garso kartojimas).

           SKRABALŲ kilmės istoriją reikėtų sieti su specifiniais lietuvių buities

įrankiais TABALAIS - įrenginiu,pagamintu iš gerai išdžiovintų 2-3

skirtingo dydžio kietmedžio 50-90 cm ilgio,15-20 cm pločio ir 3-4 cm

storio lentų.Nuo ilgiausios apačioje iki trumpiausios viršuje horizon-

taliai virvėmis per galuose išgręžtas skyles surištos lentos kabėdavo

klėties pastogėje (rečiau pakabintos ant vartų formos stovo) ir buvo

naudojamos kaip signalinė priemonė.Dviem pagaliais išmušami gana

skardūs trumpi melodiniai-ritminiai motyvai šaukdavo iš laukų dar-

bininkus į sueigą arba pirtį,skelbdavo kilus gaisrą ar apie mirusį ben-

druomenės narį.Gabūs tabalų mušėjai trumpais smūgiais ir TREMO-

LIAVIMAIS sugebėdavo sukurti įvairius ritmus,todėl tabalus mušdavę

per vestuves ir kitus pasilinksminimus arba vakarais pramogaudami.

Panašią ŽVEJŲ LENTĄ naudodavo ir pamario gyventojai,kurią dau-

žydami pagaliais tikėdavosi prisivilioti žuvies.

          Kita SKRABALŲ kilmės dalis sietina su GYVULININKYSTĖS tra-

dicijomis.Nuo seniausių laikų ganomiems gyvuliams po kaklu žmonės

rišdavo MEDINIUS BARŠKALUS -iš klevo,uosio ar kito kietmedžio

gabalėlio išskaptuotus 9-14 cm ilgio,5-9 cm aukščio ir 5-8 cm storio

varpelius.Varpelio taurėje įkabinus 1-2 laisvai judančias 5-8 cm ilgio

medines šerdeles,gyvuliui judant jos liesdavo barškalo korpusą,kuris

skleisdavo garsą,pranešantį kur yra ganomas gyvulys.

  

 (Eksponatai iš MAŽOSIOS LIETUVOS MUZIEJAUS fondų)

XIX a. pabaigoje

tokius skrabalus pakeitė iš žalvario,kartais iš geležies skardos išlenkti

arba kalvių nukaldinti skrabalai su metalinėmis šerdelėmis,o vėliau-

fabrikuose išlieti metaliniai varpeliai.

   

 (Eksponatai iš MAŽOSIOS LIETUVOS MUZIEJAUS fondų)

Juos savo poreikiams naudojo

ir muzikantai,papuošdami griežiamą muziką spalvingais tembrais ir

paįvairindami ritmiką.Ypač tokią perkusiją mėgo ŽEMAITIJOS kape-

lų dalyviai.Tokias instrumento pritaikymo ir tobulinimo tradicijas

tęsė prieš ANTRĄJĮ PASAULINĮ KARĄ JONO ŠVEDO pradėto burti liau-

dies dainų ir šokių ansamblio orkestro muzikantai ir orkestrui instru-

mentus gaminę meistrai.Apie 1947 m. aštuonių medinių dėžučių komplektą

pagamino meistras PRANAS SERVA,tą darbą tęsė PRANAS KUPČIKAS.

Tai buvo DIATONIŠKAI suderinta VIENA OKTAVA nuo c1 iki c2.Vėliau

ant rėmo pritvirtintų komplekto dėžučių skaičius iš apačios į viršų mažė-

jančia tvarka vis didėjo, kol 1957-1958 m.m. pasiekė 27,o diatoninį pakeitęs

CHROMATINIS garsiaeilis buvo praplėstas nuo c1 iki e3

 Būtina paminėti,kad pirmieji trys žemiausieji  garsai c1,d1,e1 išliko

surikiuoti diatoniškai (be c#1  ir be d#1).Nuo e1 iki e3 garsiaeilis tapo

chromatinis.Ši skrabalų diapazono apimtis išliko nepakeista iki 2003 metų.

 

            REGIMANTAS ŠILINSKAS išplėtė skrabalų diapazoną

nuo a mažosios oktavos iki g#3.Jo skrabalų garsiaeilis pilnai chroma-

tinis,sudarytas iš 36 dėžučių,kurios po keturias pritvirtintos ant

DEVYNIŲ skersinių.

            Instrumento grojimo technika,virtuoziškumas ir lankstu-

mas,garso tembro savybės viliojo kompozitorius ir atlikėjus.Skrabalais

galima groti tiek SOLO , tiek ANSAMBLIUOSE. Skrabalų chrestomati-

ja tapo lietuvių autorių sukurtos pjesės,,ŽIRNIŲ MALŪNAS‘‘(JONAS

ŠVEDAS 1960), ,,MEDINIS ŽIRGELIS‘‘(BALYS DVARIONAS

1961),POLKA,,PAŠOKĖK‘‘(JURGIS GAIŽAUSKAS 1964), ,,TEL-

ŠIŲ KLUMPAKOJIS‘‘.Skrabalams savo opusus paskyrė VALENTI-

NAS BAGDONAS,LEONAS POVILAITIS,ANATOLIJUS LAPINSKAS.

 

 Vis dažniau koncertinėse scenose skamba pasaulinės muzikos še-

devrai,pritaikyti skrabalams ir šiam unikaliam instrumentui pritarian-

tiems įvairiausių sudėčių ansambliams.Tarp žymiausių skrabalų vir-

tuozų reikėtų paminėti pirmuosius-VLADĄ KRUPICKĄ(g.1912),daug

prisidėjusį prie tolimesnio instrumento tobulinimo,VIDĄ ŽUDĮ

(g.1950),GINTARĄ MIKOLAITĮ(g.1955),ALGIMANTĄ JAZBUTĮ

(g.1953).Šiandien scenoje karaliauja skrabalų virtuozas-MAESTRO

REGIMANTAS ŠILINSKAS(g.1970).